Įrašyk trūkstamas nosines raides ir po to pasitikrink ar teisingai padarei.
Kart_ gyveno šalimais du broliai. Vienas buvo turtingas, o antras vargšas. Vien_ vakarą pas turting_jį atėjo žilas senukas ir prašosi naktigulto. Šeimininkas sakosi nieko netur_s, tegul ein_s pas kaimyną. Gerai. Senukas nuėjo pas varget_ ir prašosi naktigulto.
-Mielai! – atsakė vargeta.- K_ dievas davė, tuo pasidalinsim.
Senukas pavalgė ir atgulė miegoti, o iš ryto išeidamas padėkojo ir sako:
– Ką pradėsi dirbti iš ryto, t_ visą dien_ ir dirbsi.
Vargšas iš vakaro buvo palik_s staklėse milo rietim_. Rytą, su aušra užsikėl_s, jis išvynios rietim_ iš stakli_. Ir stebuklai! Vynioja, vynioja, o galo nėra! Žmogus plūkėsi suprakaitav_s ligi vidudienio -jau pilnas kambarys, o rietimas dar nesibaigia. Vakare vargšas nuvažiavo į miest_ ir pardavė audekl_ už didelius pinigus.
Vargšas nusiuntė sūn_ pas brol_ sieko pinigams seikėti. Turtuolis pats atnešė siek_ ir užsipuolė brol_ klausinėti, kaip šis į pinigus _sigyvenęs. Brolis ir apsakė, kaip jam nutiko. Turtuolis lyg akis išdeg_s puolė namo ir visą dien_ tik kepa, tik verda. Vakare turtuolis pasitiko senuk_ kaip aukštą sveči_ ir vis ragina, kad gulti eit_. Iš ryto turtuolis laukia nesulaukdamas, kada elgeta išeis. Pagaliau elgeta sako:
– K_ pradėsi dirbti iš ryto, tą vis_ dieną dirbsi.
Turtuolis, nė dėkui nepasak_s, nulėkė su pačia į klėt_. Tuojau juodu atsivožė pinig_ skryni_ ir ims pinigus skaičiuoti. Tik šit turtuoliui nugara panižo. Tasai priėjo prie dur_ staktos ir ėmė nugar_ kasytis. Pagalvojo, kad jau užteks to kasymosi, bet niekaip nuo staktos atsitraukti negali. Vargšelis ir spardėsi, ir šaukė, bet niekas negelbėjo. Taip turtuolis prie staktos ir prastovėjo vis_ dien_.
